"Vaga", 1914 psl., kieti virš., 1968, 4 dalys

būklė: l. gera, kiek apsitrynę superviršeliai.

Rusų rašytojo Levo Tolstojaus epas „Karas ir taika“ yra didingiausias lyg šiol sukurtas istorinio žanro romanas. Per kelių aristokratų giminių ir trijų pagrindinių herojų santykius autorius pasakoja apie garsaus karvedžio Napoleono įsiveržimą į Rusiją ir karo pasekmes įvairių luomų žmonių gyvenimams. Romaną „Karas ir taika“ galima laikyti išsamia devyniolikto amžiaus pradžios rusų visuomenės gyvenimo analize.

Visų keturių dalių istorija apima 1805-1812 metus, o epiloge kalbama apie 1820-uosius. Pagrindinė romano „Karas ir taika“ tema – Rusijos žmonių likimas Tėvynės kare. Knygoje skaitytojai sutiks daugiau nei pusšešto šimto veikėjų, tiek išgalvotų, tiek istorinių. Nemažai tikrų veikėjų autorius pažinojo asmeniškai.

Pirmasis knygos tomas apima įvykius tarp 1805-tų ir 1807-tų metų. Veiksmas prasideda aukštuomenės pokylyje ir pasakoja apie Bolkonskių ir Rostovų giminių lemtį Napoleono įsiveržimo metu. Antrąjį tomą tikrai galima pavadinti taikos atstovu. Jame vaizduojamas herojų gyvenimas tarp 1806-tų ir 1812-tų metų. Didžioji jo dalis skirta asmeniniams santykiams, meilės temai ir gyvenimo prasmės paieškoms. Trečiame tome caras Aleksandras skelbia karą prancūzų armijai, tačiau yra priverčiamas jiems palikti Maskvą. Ketvirtoji epo dalis užbaigia viską praradusių Rostovų, Bolkonskių ir Bezuchovų istoriją.

„Karas ir taika“ – filosofinis ir istorinis romanas. Jo filosofija susiveda į tai, kad sėkmė ir nesėkmė gyvenime priklauso ne nuo individų valios ir talentų, o nuo to, kaip jie savo veikloje atspindi istorinių įvykių foną.

Viso pasaulio kritikų pripažintas didžiausiu epiniu literatūros kūriniu romanas stebina savo detalumu ir neskubiu siužeto vystymu. Levas Tolstojus knygoje atstovauja visoms visuomenės klasėms, pradedant imperatoriais ir karaliais, baigiant paprastu kariu. Skverbdamasis į žmonių psichologiją autorius taikliai pavaizdavo minios nuotaiką – ir pakylėtą, ir valdomą žemiausių instinktų, ir žiaurią.

Levas Tolstojus (1828–1910) rusų rašytojas, išgarsėjęs savo romanais „Ana Karenina“ bei „Karas ir taika“. Nepaisant to, kad jo kūriniai laikomi šedevrais, jis pats sau buvo labai kritiškas.